Marijampolės savivaldybė
2021 m. balandžio mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  
Sveikatiada logo PNG
Sveikatai palankus
Lietuvos mažųjų žaidynės

Kovo 25 dieną nuo seno minimos Gandrinės – tai lietuvių tradicinė šventė. Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas).

        Neveltui šią dieną svarbūs spėjimai. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Labai svarbu, kaip gandrą pirmąkart tais metais pamatysi. Jei skrendantį, – gerai, visus metus darbus spėriai nudirbsi. Tik šeimininkės tais metais daug puodų netyčiomis sudaužys. Jei tupintį, – vangiai viskas seksis. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose.

 

         Dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pasveikina vaikai. Iškart ant pievelės verčiasi per galvą, – bus miklūs per visą ganiavą. Gandro sugrįžimui ruošdavosi iš anksto stengdamiesi prisivilioti į savo kiemą. Ir ne bet kokį pagrindą lizdui sukti iškeldavo. Įkeltos į medį akėčios ir ant jų apsigyvenę gandrai – būsiąs geras javų derlius. Kad sektųsi kelionės gandralizdžiui medyje ar ant trobos įtaisydavo seną ratą. Kad nesirgtų, nekristų gyvuliai, pritaisydavo ratą ant tvarto. O kad paukščiai pasirinktų būtent jų kiemą, į iškeltą gandralizdį įdėdavo sidabrinių pinigėlių. Kovo 25-ąją prasideda šiltasis metų pusmetis. Sugrįžęs gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Buvo tikima, kad sugrįžtantis gandras ant uodegos parnešąs „ledspirą“– baltąją kielę, kuri baigia išspardyti nuo balų paskutiniuosius ledokšnius. Dar senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Dar vienas su švente susijęs tikėjimas – šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. Šeimininkės nuo šios dienos pradeda duoti pavakarius, – reikia artojus stiprinti. Sakoma, kad gandras pavakarius atneša, o rudenį išskrisdamas (VIII.24) – ir išsineša. Kaip ir kitoms svarbioms kalendorinėms šventėms, Gandrinės dieną yra draudžiamų darbų. Netaisydavo tvorų, nekaldavo žemėn nė kuolo. Negalima nieko skolinti iš namų, nes gyvuliai susirgs. Iš miško neveždavo žabų, kad vasarą gyvačių į kiemą neprišliaužtų.

       Vaikų lopšelio/darželio „Pasaka“ bendruomenė linksmai paminėjo Gandro dieną. Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Jūratė M. ir Evelina K. parengė pasakojimus apie gandro dienos šventimo papročius, tradicijas, tos dienos ypatumus, grupėse vaikai sužinojo apie gandrų gyvenimą stebėdami dokumentinį filmuką, po to piešė didingus paukščius, jų lizdus, turėjo atlikti pateiktas užduotėles: mažieji mokėsi sudėlioti dėliones, vyresni turėjo sudėti  žodelį GANDRAS, bei iš geometrinių figūrų dėlioti paukščio siluetą.  Pasivaikščiojimo metu mažųjų laukė susitikimas su personažu – gandriuku. Grojant muzikos pedagogei Rimai Z. su Gandriuku vaikučiai žaidė žaidimus, būdingus šiai dienai: „Gandrai, Jonai Ga ga ga“, „Garnys, garnys“.